Svaiginiai

Išsipirkčiau vietelę dangaus pakrašty...
Kuo? Moliūgų tūriu ar lapijos variu,
Kai ims tižt ir smulkėti jos auksas,
Ims įkyriai į kuprą barbenti lietus —
Ar žinai, kur, klajūne, eini?
Stversiu būtį nagais ir ragais,
Kad lašai gyvasties neišplautų,
Bet svajonė nuplauks
Ir aš liksiu tarytum vabzdys,
Užsiglaudęs žiemoti plyšy.
Grauš pavydas tulžim —
Atminimuose rinksiu pažirusias plunksnas
Ir sapnų svaiginiai
Tarp šešėlių išlįs it gyvi.
Gal vietelę kertėj?
Kur talpina girnapusę sunkią?

Planavau per ilgai —
Guli šansai baltai šermenų drobule užkloti.
Nijolena

2016-09-12 06:44:42

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-09-13 07:31:54

Tačiau vilties ir svajonių niekas neužklojo.

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2016-09-12 21:27:37

Dar neužkloti tie šansai, oi dar neužkloti... gilu...

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-09-12 11:27:49

Oi :(..Daug pasakyta..
O jau pabaiga- iki šiurpuliukų...