Pasiraivo tvenkinys iš miego –
Rūkas išsisklaido į šalis...
Ir vandens paviršiumi nubėga
Nuo vėsos sukilęs virpulys.
Senas lieptas. Dar senesnis gluosnis
Vasarą apverkia rasomis...
Kaip tu jį – svyruoklį – bepaguosi,
Jei žinai: kas buvo – nesugrįš?
Jei žinai, kad greitai šalčio dangtis
Ramų vandenį uždengs ledu.
Šnabždasi nendrynas išsigandęs...
Ne tik gluosniui darosi graudu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-12 06:44:00
Labai patiko meniškas be jokių pretenzijų kūrinys.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-09-12 00:25:28
Gerai sueiliuota, dešimt balų.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-09-11 20:32:15
ach, tas virpulys...pajutau širdimi jį nubėgant
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-09-11 19:14:04
Kai pabėga vasara, Ne tik gluosniui darosi graudu.
Nors gamta dar nesnaudžia: bėga, virpa, šnabždasi, verkia...