Paskendo vėjas tavo plaukuose
Ir žaidžia jais – kai esi šalia.
Lietus vis šypsosi ir stebi jus abu –
Ilgesio gėlė pražydo ant tavų delnų…
Menu aš tavo kvapą
Ir šypseną menu.
Atleisk, nesugebėjau
Išpildyti tavų vilčių.
Nakty audra pašėlo –
Ryte šypsaisi tu.
O aš draugystės ugnį
Tau širdyje nešu…
Ilgesio gėlė pražydo ant tavų delnų…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-12 06:08:16
Tai, kad Jūsų lyrinis herojus savo Mūzai širdyje neša draugystės ugnį, o ne abejingumo arba net neapykantos yra labai daug. Gal Mūzai ilgesį sukėlė rudeniniai vėjai?
Labai mielas kūrinėlis.