Žodis šitoks talpus, o mintis be krantų,
Meilė meilėn iš meilės sudėta.
Iš romansų melodijų išteki tu,
Iš akių ima ašaros lietis.
Kiek nedaug kartais reikia – juk raktą turiu
Tik pasukt, atrakint širdies spyną
Ir atvėrus vartus save kviesti vardu,
Apkabinus įpilt taurę vyno.
Aš ir AŠ – dalys dvi savasties,
Tik retai jos išties susitinka.
Atvirumą rašau ant skiautelės širdies
Ir panyru į naktį laiminga...
--------
O magnolijos žiedas toks baltas trapus
Lyg žvaigždė man į delną nukrinta...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2016-09-08 18:04:25
Savasties... labai man sentimentalus žodis :)
Gili, gal net kiek koduota mintis, tas išsprūstantis baltas švelnumas, man taip artima...
Tai stipraus ir turinčio pakankami jautrumo, žmogaus bruožas, gebantis kurti harmonija.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-09-07 20:27:17
Atvirumą rašau ant skiautelės širdies
Ir panyru į naktį laiminga...
čia ypač patiko
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-09-07 20:24:41
Įdomus kalbėjimas: aš- visiems ir aš - sau. Patiko ir man,
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-09-07 17:56:11
Kaip aš supratau: Aš, tai nesavanaudiškas, kitus pastebintis ir atjaučiantis, o AŠ – tai savimyla. Ko gero, dauguma mūsų turim abi dalis savasties. Gerai, kad Aš ir AŠ retai susitinka.
O eilės patiko, jose daug tiesos. Ačiū.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-07 15:28:12
Perskaičiau kelis kartus ir bandžiau priderinti Jūsų AŠ prie Aš. Ar jie nesusipeša, kaip šuo su kate? Ar netrukdo vienas kitam?
Man labai patiko Jūsų kūrinys. Glaudžiu. Ačiū.
Tai tie, kurie mane žavėjo. Gaila, kad jų neliko.
https://www.youtube.com/watch?v=Sz7tD_LXHDU