(1933-iųjų metų 50-ajam Pažėrų šaulių Būriui)
 
Gražius žodžius palikot ateities kartom —
Mylėt Tėvynę daug daugiau negu save.
Atėjus negandai, lemtingom valandom,
Gyvybę atiduot, tačiau apginti Ją.
 
Jaunutę laisvą Lietuvą ant rankų nešėt,
Dar tik penkioliktus metus skaičiavo.
Gražiais darbais istoriją garbingą rašėt,
Tik karo slibinas šalia alsavo.
 
Ugningi žodžiai liepsnomis netapo,
Tiktai vėliau nušvisdavo laužuose partizanų,
Pražysdavo lauko gėle ant kapo,
Kol mūs karta ir naujas laikas tarė žodį savo.

Tikiu,
išauš greit šimtmetis, minėsime visus,
Kurie valstybės želmenį žaliuot prikėlė,
Gyveno viltimi, kad ąžuolu jis bus,
Numetęs svetimų imperijų engėjus.
 
Bet gint reikės.
Ereliai vis tie patys plėšrūs siaučia.
Daugiau šaulių ranka negali sudrebėti,
Išmokti turim pamoką lietuviui skaudžią
Ir priesaika, tarsi malda, širdim tikėti.