Tu su manim visais keliais eini –
Vis saugai, mokai nepaklysti.
Sėkmes ir nesėkmes išgyveni,
O Gelbėtojau sielos, Kristau!
 
Tu apriši skaudžias, gilias žaizdas,
Drobulę duodi ašaroms nušluostyt.
Kai vargo spaudžiama siunčiu maldas,
Tu mano galvą laimini ir glostai.
 
Kiekvienas menkas ir trapus žmogus
Tavy paguodą ir stiprybę rado.
Klaidžiųjų kryžkelių, žinau, nebus –
Nes pas Tave žvaigždė per dangų veda.