Santrauka:
Transformacija ir keitimosi menas – neatsiejamas nuo asmenybės tobulėjimo arba esybės tobulumo išgryninimo. Kai perleidi per save pagyras, kritiką, nuomones, primestus ar prisimestus reikalavimus, lūkesčius... prieini tą ribą, kai arba lieki toks pats su visam ir teisiniesi charakteriu, arba miršti. Be šios mirties neįmanomas gyvenimas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-06 15:28:25
Ne visi turi norą tobulėti. Dauguma taip ir pragyvena visą gyvenimą apsamanoję. Žinių įgijimo, kurioje nors srityje, aš neskaitau tobulėjimu. Išklausiau kursą, pasidėjau į kraitinę skrynią ir panaudoju tik tada, kai man darbe prireikia.
Kad pasiekti tokias "aukštumas", reikalinga ne eilinė asmenybė su "šamaniška prigimtimi". Tokiu buvo Gintaras Beresnevičius. G. Beresnevičius buvo ypatingas minties universalumu, jo idėjos tarsi neturėjo ribų, nebuvo uždarytos konkretaus mokslo srityje.
Jam buvo būtini draugai, svarbus galios jausmas: valia valdyti, manipuliuoti...
Jis vaikščiojo ties gyvybės ir mirties riba ir galiausiai susinaikino, savo elgesiu, mesdamas iššūkį: žiūrėkit, kaip aš galiu, kaip man viskas nesvarbu.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2016-09-06 13:31:20
Išmintinga Santraukoje, eilutės, tradiciniai, bet įtaigūs vaizdiniai nuosekliai įtraukia pajausti išgyvenamą virsmą .
Tiki vėju?
Ar dulkėm
Ant kelio
Kai guli užsimerkęs
Veidu į žemę > stipri idioma.
Kitas žingsnis – atsistoti veidu į vėją, kad pradėtum tikėti. Pavadinimas Šamaniška mirtis dar labiau sustiprina... gyventi.