Šiame pasauly viskas laikina
Ir viskas čia reliatyvu,
Ir kartais aš savęs vis klausiu,
Dėl ko šioj žemėj gyvenu.
Ta laiko kilpa vis dar sukasi,
Ir nežinia kada ji nusileis,
Ir pakabins mane  jau išsunktą
Ant šalto ir tylaus akmens.
Ir nebekils jokie jau klausimai,
Atsakymų nebereikės,
Šiandien buvau aš vis dar laukiamas,
Rytoj su paukščiais išskrist reikės.
Bet paukščiai vėl pavasarį sugrįžta,
Kad nenutiltų  jų gyvenimo giesmė,
Rašau netobulas eiles ir sau aš pripažįstu,
Galbūt  esu netobulo gyvenimo  esmė.