Fatališka moteris žengia gatve,
Kiek žvilgsnių aistringų žvelgia į ją.
 
Apolonai trokšta sudegti joje –
Koks vyras galėtų būti šalia?..
 
Ryte prabudus ją rasti drauge –
Gyvenimo pergalė jau pasiekta.
 
Tas žvilgsnis aistringas, graži šypsena –
Tarsi atgijo Mona Liza.
 
Pažvelkit į ją – keistuolė tikra:
Lietus stipriai lyja – ji be skėčio, basa...
 
Lietus vis bučiuoja gražius jos pečius,
Nedrąsiai paliečia kojyčių pirštus...
 
Sudegti tu trokšti jos ugnyje,
Bet ar žinai, kas širdyje?..
 
Pažvelgę šiandieną į gražuolės akis,
Ar sielos raktą kažkas pamatys???
 
Laiminga tu būki, gražuole, linkiu,
Kas rytą prabudus nedegink vilčių...