Kokia švelni draugystė
Drugelio ir gėlės.
Vienam lemta skraidyti,
Kitam gi — augt, žydėt.
 
Abu spalvom vilioja,
Bet, kai abu kartu,
Akimirkai sustoji,
Nustebęs — taip gražu!
 
Rodos, šviesiau aplinkui,
Kitaip net saulė šviečia,
Galbūt ir tau ji linki,
Dažniau draugauti kviečia.
 
Nedaug juk kartais reikia:
Rytojaus ir vilties,
Kad dar kažkas pasveikins,
Tars žodį iš širdies.