Nuaidi vasara...

Tolimi vasaros varpai dar skamba,
Šventės skubiai ginė viena kitą –
Paliko žiedų kvapus, saulėtąjį vardą
Ir ilgesį mūsų mintyse įrašytą...
Visad laukiama – stabtelėjus – palieka:
Vos spėjai pražydusią gėlę pažinti –
Nejaugi dabartis paliks tuštumą ir nieką –
Kodėl nutoldama negali ilgesio pasiimti?..
........................................................
Ir niekas neskins vargano gėlės žiedo –
Trumpas vasaros kelias – trumpa atmintis,
Nėra spindinčio veido – vėjas ašarą braukia –
Vasaros skubantys žingsniai keleiviai laikini...
Rena

2016-08-31 21:06:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-09-01 21:21:40

Nuaidėjo vasara... Nesuprantu, kuo prastesnis ruduo? Kiek grožio pažeria ruduo, sugėręs vasaros šviesą ir šilumą, džiugina visus įvairiausiomis spalvomis bei atspalviais, įvairiausių formų potepiais. Gamta yra prisodrinta ypatingos pasikeitimo nuojautos. Ne tik liūdesio, netekimo, bet ir vilties bei laukimo kažko...
Ruduo moko paleisti tai, kas sena, nereikalinga ir atgyventa, kaip tiems rudens lapams: atžaliavo, parudo, nuvyto - laikas jiems nukristi.