Aš nesigrumsiu su žodžiais.
Rugpjūtis nupiešė mane ant gatvės,
Ir nieko saujoj neturiu –
Tik graudulį...
Tik aistrą liepų ir gėlių,
Tik atspindžius pabudusių šešėlių...
Man kažkas sugrąžina žodžius,
Ir rugpjūčio šviesoj lyg stebuklą matau
Neprarandamą laiką,
Sielą žemės ir žvilgsnius palydinčius...
Ak, rugpjūčio šviesa...
O tada jau pavirsiu pilnatvės spalva,
Nes tik ji palies visko kamienus,
Nes ji – žemės atmintis.