Į jūros glėbį nyra bučinio spalvos dangus,
O bangos glamonėja dienai kojas.
Prašvilpia vėjas, surenka vandens purslus,
Pakviečia šokiui pušį, siautėja, vilioja.

Vaikystės svajos bunda smėlio pilyse,
Krante žuvėdros raizgo nepažintą raštą.
Mėnulis skaito jį su šypsena kreiva
Ir žvaigždėmis nakties rūbus nutaško.

Į jūros dugną stverias sunkūs inkarai,
Gyvenimai ant seno denio supas.
Žvejus vilioja vandenų kerai,
Undinių sūrūs pažadai suranda lūpas.

Išnyra paslaptys nugrimzdusių laivų,
Jų balkšvas šydas viršum kopų sklaidos.
Lenktynių eina smėlis su laiku,
Į molą daužos tirštas mūšos aidas.
---
Einu, einu... Mintyse vėjas groja.
Atsigręžiu – kur pėdos – bangos teliūskuoja...