Iš miglotos tarpukalvės krykščia nematomos gervės.
Apie ką jų giesmė? Apie pilką ražieną ir dar gyvastingus atolus,
Skrydžio nuojauta gal būtį nerimu, rūpesčiu veržia,
Gal kuri nepakilusi jaučias lyg būtų nupuolus?
Parypavo trumpai lyg rudens aprūdiję jau vyriai —
Į dausas juk išsprūdo varnėnai, gandrai ir kregždutės.
Iš miglotos tarpukalvės karkia varna ilgai ir įkyriai
Tarsi radus pyrago minkštimą be plutos.
Vėl tylu, kol nebumteli vaisius nukritęs,
Įsitriži spinduliai pjausto miglą ir vaizdas ryškėja - —
Toks mąslus ir gaivus šis rugpjūtiškas rytas.
Išsisklaidė migla. Ant kalvos jau nutūpęs rugsėjis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-08-28 08:27:07
Jautrus žmogus kaip atverstą knygą skaito kasdien kitą įrašą gamtos metraštyje – išgirsta kažką nauja paukščių balsuose,, pro besisklaidančią miglą pamato, ko vakar dar nebuvo: „Ant kalvos jau nutūpęs rugsėjis."