Duok man, miela, savo ranką numylėtą –
Atsiklaupti prieš tave galiu ant kelių.
Už pakrantę – išbraidytą ir gėlėtą,
Ir už tai – kad dovanojai man vaikelių.
 
Buvo turtas, mylimoji, begalinis,
Jis į praeitį – negrįžta – kai nueina –
Štai ant stalo stūkso pustuštė stiklinė
Ir iš baro girdim užmirštąją dainą.
 
Viskas liko, mums, brangioji, kas praėjo –
Atsigręžk į jūros tolį ir į krantą.
Štai pro plaukus tau praeina šiltas vėjas
Ir vaikus, kurių tu lauki, besuranda.
 
Ką dar duoti šitai dienai, mano miela?
Tu paklausk nerimstančiojo vėjo.
Bet gana ramybės uoste lepint sielą,
Ir vaikai nuo jūros kranto jau parėjo.
 
Duok man, miela, savo ranką numylėtą –
Atsiklaupti prieš tave galiu ant kelių.
Už pakrantę – išbraidytą ir gėlėtą,
Ir už tai – kad dovanojai man vaikelių.
 
2013 m.
 
Jonas Baranauskas,
eilėraščių knygelės „Vasarvidžio laisvė“ autorius.
Fabijoniškių g. 43–11, Vilnius. Tel. 861399523.
El. paštas jonas.baranauskas52@gmail.com