Santrauka:
Eilėraštis, skirtas Draugui, kuris žuvo lygiai prieš 20 dienų.
„Tu negali paliesti mano sielos ir tiesiog išeiti“
Tu mirei, o aš likau...
Išėjai, o aš grįžau.
Net maniau, kad bus geriau,
Bet pati sau melavau.
Kaip sunku... bet gyvensiu sau toliau...
Ir tas laikas lyg pakvaišęs,
Man primins, kaip viskas baigės.
Nežinau, ar dar ilgai
Aš ištversiu taip lengvai.
Kaip sunku... bet dėl to taip įdomu...
Palikai mane tu vieną,
Pasirinkęs lengvą tiesą.
O aš šoku sau liūdna,
Nes tavęs nėra šalia.
Kaip sunku... man yra labai baugu...
Ir pasiimsiu aš gitarą,
Sau sugrosiu liūdną natą,
Apie tai, kokia baisi
Ta žmogaus yra lemtis.
Kaip sunku... būt vienai tarp gyvų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-08-26 09:56:56
Jei čia nėra poezijos (o man taip ir atrodo), tai gal bent nuoširdžių jausmų?
Kaip sunku... bet dėl to taip įdomu... (!?)