Kai lis lietus, leisk pasaką pasekti
Apie kraštus, kur tik sapne buvau.
Tiktai iš ten galiu gėlių atnešti
Ir neprabudusiai padėti tau.
Kai lis lietus ir bels į mažą langą,
Galvok tada apie rasos lašus,
Kurie ryte varpelių aidu skamba,
Kai tekant saulei rieda per lapus.
Kai lis lietus, pamiršk bejausmę tylą,
Tylos dugne manęs tikrai nebus,
Tegul lietus simfonija prabyla,
Išliedamas paties dangaus garsus.
Lietus lietus, man jo nesulaikyti,
Galiu tiktai į pasaką nuvest,
Kur tavo rožės net per lietų žydi
Ir dovanoja vasaros spalvas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-08-25 07:39:15
Vis dėlto labai žavu...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-08-24 14:23:08
Nemanau, kas su tokiais kukliais pasiūlymais dabar sužavėtumėte kokią amazonę su išmanuokliu rankoje...
O eilėraštis gražus...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-08-24 11:59:15
Labai mielos eilės..Ir pilkas lietus nebe taip liūdina...Ačiū
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-08-24 11:43:51
Tik sapnuose galime sugrįžti į praeitį, net pabendrauti su tais, kurių jau nėra. Keista būna, kad kartais išnyra net tie žmonės arba epizodai, kurie nebuvo reikšmingi.
Labai lyriškos, vaizdingos eilės.