Laiko upėj plauti reiškiniai
Maino savo prasmes,
Jas suprasti gali,
Kai nurimusios vilnys priplukdo prie kranto.
Kai dažai nuplauti,
Juk absurdas šį farsą betęst —
Nors tikrai neskanu,
Homo sapiens viens kitą kaip kramtė, taip kramto.
Po reklamos blizgios
Sąvartynų užaugo kalnai.
Pertekliniai daiktai ir galia
Proto stygiaus ir jausmo luošumo nedengia.
Kai grimzti pamažu,
Kiek agonija truks, nežinai.
Anei paprasta mirt,
Nei be tikslo į būtį kabintis kam lengva.
O mūša vėl aršyn,
Net pakaušį aptaško purslai.
Sopa šonus —
Sutriko sistemų suderintas ritmas.
Iš gelmių žiūrint srautas atrodo keistai.
Savo noru žuvai?
Ne, tik rankos neištiesė kitas plaukikas.