Kas buvo-nebuvo. Buvo,
Kiek kartota, o kiek nekartota.
Kiek užlips ant to pačio grėblio,
Lyg dar būtų kažko neišmokta.
Kiek tiesos suvynios dar į vatą,
Tarsi akmenį ritins į kalną.
Kaip užgriuvusią šiandienos naštą,
Neįvardins dar valandų kaina.
Kiek taškų nesudėta. Ištrintos
Trajektorijos, gelmės, atstumai.
Tik užuominos. Aidas į aidą
Pritars šio laiko trapumui.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-08-24 12:24:26
Šaunu.
Kaip būtų gražu iš tų pusės, kuriems reikia jį užsirašyti ant kaktos. Rytais, kai prieš veidrodį skustusi barzdą - matytų ir nepamirštų arba ant veido dedasi tinką ir mato...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-08-23 22:27:47
Į gilius apmąstymus vedantis eilėraštis. Nors pats (lyrinis) vedėjas čia nedrąsus, abejojantis net tiesa. Akmenų ritinimas į kalną, kaip žinia - Sizifo (tuščias) darbas. O laikas, kaip žinia, sutrupina net akmenis. Todėl pritariu taškų dėliojimui po teisingai išmoktu sakiniu. Tai va tokios mano neištrinamos užuominos per atstumą tarsi aidas.