Nors dangus dalina lietų,
Debesies delne atnešęs,
Mes dar šičia pastovėkim.
Muzika nuo skėčio laša...
Slysteli rasa per skruostą –
Ne, ši ašara ne mano!
Vis tik miela, kad ją šluostai.
Vėjas debesį jau gena...
------------------------------------
Tols vėl tavo siluetas –
Ne visais takais sugrįžtam.
Plaks mus rudeniniai lietūs,
Tik ne jiems nuplauti viską.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-08-28 21:50:07
Džiugu, kad yra kas šalia, kai reikia ašarą nušluostyt.
Tik ne jiems... Puikiai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-08-23 19:10:36
ir žaismingas ir nostalgiškas...puikus
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-08-23 16:14:03
Įtaigu.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-08-23 13:22:55
Gražus, jausmingas.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-08-23 09:04:10
Labai viltingas , miela skaityti
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-08-23 08:59:10
Ir man patinka – šviesios šviesios
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-08-23 08:48:09
Kaip man patinka Jūsų poetinės mintys! :)
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-08-23 08:22:33
Slysteli rasa per skruostą –
Ne, ši ašara ne mano! - Žavu... Trumpas, bet jautrus eiliukas...