Paryžietė sinjora man sakė

Santrauka:
Jonas Baranauskas,
eilėraščių knygelės „Vasarvidžio laisvė“ autorius.
Fabijoniškių g. 43–11, Vilnius. Tel. 861399523.
El. paštas jonas.baranauskas52@gmail.com
Baras pilnas tavo dūmų sinjorita,
Pilną taurę tu keli prie savo lūpų.
Pilną uždedi krūtinę ant staliuko –
Nežinai, kad elgeta už durų klūpo.
 
Tu laiminga, nes paskendus dūmų sriaute,
Ir vynelis jauną galvą apsvaigino –
Karas baigtas, ir daugiau nėra ko griauti.
Asistuoja jaunas vyras, ar vaikinas.
 
Jaunas vynas galvą suka po perkūnais
Jam terūpi, meldžiamoji, tavo kūnas.
 
Karas tau – ieškojimas vaikino.
Jį kaip tik bare štai rasi.
Aš kare prisižiūrėjau rusų kino,
Bet manęs tu niekad nesuprasi.
 
Gerk, sinjora, gal tu sinjorita.
Vien iš dūmų viską sužinojau.
Tau įpylė taurę dar ir kitą,
Ir apliejo vienas lašas tavo koją.
 
Gerk sinjora, tik nedaug, tik po trupùtį
Kažkada uždėjau ranką tau ant kelio,
Kažkada turėjau nuostabų snukutį,
O dabar – už durų, ir ant kelių.
 
Baras pilnas tavo dūmų sinjorita,
Kitą taurę tu keli prie savo lūpų.
Pilną uždedi krūtinę ant staliuko –
Nežinai, kad elgeta už durų klūpo.
 
Net ir šito nesuprasi sinjorita:
Kaip nusukti mano žvilgsnį nuo krūtinės –
Ji tokia, kad perskelčiau granitą,
Ar nusiskandinčiau prie krantinės.

               * * * * * 
Dar norėčiau sinjorita į Paryžių
Pamatyti Eliziejų ir Monmartrą,
Paragauti paryžietiškųjų ryžių
Ir užkalbinti žiusteną Polį Sartrą.
 
Egzistencija be meno nereikšminga –
Padaryk man protežė į savo miestą.
Sinjorita, tavo koja nuodėminga
Daug negerk, nes iš tikrųjų bus tau riesta.
 
Tas vaikinas prisišliejo tau prie skruosto
Ir jau taikosi paimti baltą ranką –
Akimis jis tavo kūną godžiai glosto
Ir arbatpinigius padavėjui renka.
 
Tu neduok vilties tokiam plėšikui –
Tyrą grožį pasiliki kitai dienai,
Savo daiktus atiduok senam nešikui,
Šitoks grožis dovanotas ne kiekvienai.
 
Penelope, gal dar gyvas ir Delonas,
Reikalingas kino teatrui tarsi oras,
Tarsi žemei paskutinis meteoras,
Man girtuokliui lyg odekolonas.
 
Aš dar būsiu Marso lauko kapitonas
Ir turėsite pakelti man kepurę,
O kol kas – Vileišio rūmų mažordomas
Ir bateliai mažumėlę jau nušiurę.
 
Man grizetė reikalinga po perkūnais!
Be tavęs aš visą laiką būsiu vienas.
Kaip stebuklas šiltą naktį mėnesienos:
Nuodėmingas, sinjorita, tavo kūnas.
 
Vilniuje, 2013.IV.23–24
Jonas Baranauskas

2016-08-23 07:30:09

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-08-23 13:20:18

Viskas labai gražu, man labai patiko, bet atkreipiau dėmesį į vieną mažą smulkmenėlę. Ji yra ispanė, kad kreipinys skamba: sinjora, sinjorita? Atsiprašau.