Aš nežinau, kur gimsta mintys,
Kas dovanoja joms sparnus
Ir  leidžia mane atpažinti,
Bandyt uždegt senus jausmus?
 
Gal pakelėj, kur lauko gėlės
Dar žvelgia saulės akimis,
Arba kur šiltas laukų vėjas
Šuoliuoja marių bangomis?
 
Galbūt nakties tyla juodoji,
Atvėrusi slaptas duris,
Įžengti pas save vilioja,
Surinkti pamirštas mintis?
 
Vėliau suvert, ne, ne ant smilgos —
Surišti žodžiais, sakiniais,
Juos meile, ilgesiu pripildyt,
Poezijos keliais paleist.
 
Gal eis toli ir metų metais,
Bet būtinai juk širdį ras,
Kuri bus nerimą supratus,
Kai mintys gulė į eiles.