Krinta žvaigždės, suklupęs už durų
Vėl tikėjimas prašos įleist.
Gal tai meilė, gal laivas be burių
Audroje nusivylęs krantais...
Lyg iš kiauto lėtai šliaužia nerimas
Suviliotais bekvapiais žiedais.
Akyse nuo perštėjimo dvejinas,
Nuo laukimo, kol laimė ateis.
Tarp girnapusių prašvilpia vėjas,
Girgžda dienos bejėgiais sparnais.
Dagiuose nuvingiuoja dvi pėdos,
Palydėtos bespalviais drugiais.
---
O tenai už dangaus gal gyvenimas? –
Debesim atlapotais langais.
Suka takas tenai manim vedinas,
Spynoj raktas dvejos, ar įleist...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2016-08-21 09:43:38
Žaviuosi Tavo poezija...
Ji kas kartą paliečia po naują, tarsi užmirštą stygą. Bravo.
Aš niekada nepavargsiu už tai padėkoti. AČIŪ.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-08-20 14:26:23
O, koks mielas, švelnus bangavimas skaitant ir prasmingas...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-08-19 23:35:07
Puiku. Man labai patiko. Nešuosi į savo kampelį. Ačiū.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-08-19 17:33:20
toks elegiškas, mąslus ir dar nostalgiškas...gražu
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-08-19 13:26:40
Graži raiška.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-08-19 09:08:15
Labai mielas rugpjūtiškas, kai krinta žvaigždės... O tenai už dangaus gal gyvenimas? Gal...