Suprast  norėčiau, ką kalbėjai žolei,
Raudonam žiedui ką sakei?
Ar tik puta prabėgdamas pamojai
Ir greitai greitai pamiršai.
 
Atbėgai iš toli, bet dar ilgesnis kelias
Bus priekyje, senolio Nemuno glėby.
Skubėsite per Lietuvą, visų gražiausią žemę,
Kol pagaliau nurimsit Baltijos vilny.
 
Nepyk, jei rankomis purslus paliesiu,
Dalelę šilumos įduosiu nešt toliau.
Būtų gerai tekėt linksmai taip dviese,
Tiktai žmogum, ne upeliu čia prigludau.
 
O tu sutiksi daug sraunių upelių, upių,
Netgi už Merkį didesnių.
Apglėbs tave Neris, Nevėžis ir Šešupė,
Dubysos vandenys šalti.
 
Tekėsit pro miestus, girias ir kaimus,
Pro rudeninio ilgesio lankas,
Tiktai visur tave Dangus palaimins,
Nes mums visiems žemelė ši šventa.