Praeities dėlionei laikas senka –
širdis talpina nenoriai –
pagaliau ji – svetima...
<>
Tyla skaudžiai sekina sielą –
gyvenimo dėsniai tolimi –
laikas neša į nežinomybę...
<>
Truputis saulės, švelnaus vėjo,
šilto lietaus lašo iš dangaus,
kodėl ši mintis staiga atėjo –
noras pavargusio žmogaus?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-08-17 14:08:47
Mintys, ieškančios, klausiančios, atsakančios...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-08-17 11:20:36
Viskas praeina. Liūdesys taip pat...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-08-16 22:21:22
Jautru ir prasminga...Tikrai atitinka per anksti atslinkusias rudeniškas nuotaikas...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2016-08-16 22:08:51
Jautrūs atsivėrimai, skaudžios neišvengiamos būties tiesos.
Truputis saulės, švelnaus vėjo,
šilto lietaus lašo iš dangaus – čia tarsi prošvaistė tarp sunkių debesų; išties gražiai nušvito išeiti iš nuovargio... gyventi.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-08-16 21:39:10
Atitinka pastarųjų dienų nuotaiką ir orus. Šiaip jau viskas čia kaip ir tiesa...