Man patinka rugpjūtis:
obuoliai, daug agurkų ir jurginų,
buriasi skrydžiui gandrų pulkai,
o merginos jau laukia vijurkų vaikinų.
Juk dabar racionalūs laikai.
Puošnios suknelės – pakeltos burės –
į mūšį vedančios vėliavos
plevėsuoja ir pergales buria.
Jų laukdamos linksta jurginų kepurės,
o rūkyklose rūksta seliavos,
džiūsta tinklai, gelsta lapeliai klevo
ir lenda iš rūko ruduo, laužus sukūręs,
todėl jokia mergina nenori
likti ant ledo ir sušalti žiemą viena –
gerai, kai kimba vaikinai dori,
o angelai žiūri pro šventoriaus sieną.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-08-17 10:51:05
Mat kaip, džiaugiatės, kad ruošiasi gandrai išskristi ir nebus kam padėti "dovanėlės" po kopūstais. Na, o merginoms dzin metų laikas. Jos pačios sukasi kaip vijurkai, kad apsukus galvą kuo šustresniam vyrui(vaikinui, vedusiam vyrui, nekreipia dėmesio net į rasę). C'est la vie.
Skaitant Jūsų kūrinius nuobodžiauti netenka.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-08-16 21:31:03
Man tai jau tas amžius, kai gerai rūkytą seliavą išmainyčiau į pasibuvimą su mergina :))) Gal... O gal ir dar ne. Vis mąstau. Todėl eilės irgi privertė susimąstyti :D
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-08-16 21:22:45
Mintis tai man turbūt aiški, bet pirmiausia pasidaviau iškalbingų raiškos priemonių laukan: anava liaudiškos formos (obuoliai, agurkai), gamta (gandrai vaiknešiai), žvejybos arsenalas (pakeltos burės, rūklyklos ir seliavos kaip se lia vy =C'est la vie), peizažai (krintantys klevo, t. y. figos lapeliai, įsiplieskiantys laužai).
Rugpjūtis – gero kąsnio pjūties metas. Kitaip teks ant ledo šalti ir alkti. Gal todėl pasukta prie dorų vaikinų. Tačiau kai startuoja kurėnai, angelai tikrai žiūri pro šventoriaus sieną. Pro pirštus.