Įdomu

Pirmausia su gimimo diena.
Iškart pamaniau, kad šia proga ir pasirašytas programinis pareiškimas kasdienai. Bet argi svarbu, kas kada, būtis tik santykinai nužymėta datų... svarbiausia trauktinė.
Dera čia akimirkos džiaugsmas, rizika, pilnatvės troškimas, vos ne savižudžio nuogumas. Nes kitaip nuoširdumas negali.
Yra švelnumo, yra žaismingo peštkukiškumo.
Jau gal ir nusilyrinau, bet pakartoju, ką ne kartą minėjau, kas matyti ir be paminėjimo, kas man labai patinka ir išskiria iš daugumos: tai raiškos paprastumas, pasakant viską iš esmės. Grynumas, šviesa.
 
Pora žodžių apie sandarą ar kaip ten ji vadinama protingai nagrinėjant. Pavyzdžiui, apie autorinio braižo pėdsakus.
Žuvytės. Kaip nardymo ir plaukiojimo būtyje forma. Dalykiškai šios faunos įvairovėj nesigaudau, tai galvoju, kodėl kiršlys, o ne pūgžlys? Turbūt kiršlys turi daugiau prasminių galimybių. Ir šiaip – sugalvota ir prašom.
Pakartojimai. Nevalingai dabar palyginau Nuo šiol aš gyvenu va banque ir esu ramus kaip tikras belgas. Kartais gali būti per daug.
Tačiau šiuo atveju nuotaiką va banque sukuria gerai. Įtampa auga. Nuo lyriškai filosofiško kiršlio iki širdies!!!
Jos niekas net nesistengia suvokti, todėl rodyti drąsu ir tikrai nemeluojama va banque.
O svarbiausia, kad parašyta apie tą kažką nesuterštą ir nesutryptą šiuolaikiniame pasaulyje.
Alsuojantis lubinas, skinamas be rankų – be žodžių.