Žiūrėk į mane.
Žiūrėk kaip į priešą
arba kaip į draugą.
Savo vyzdžių anglimi žiūrėk, –
jie patamsyje ugnimi išauga.
Net dabar, kai tavęs nėra,
ta ugnis mane glosto.
Ji tokia tyra, kaip ašara
ant tavo skruosto.

Ir kalbėk. Su manim kalbėk.
Tegu skamba man prakeiksmas tavo,
kuris meile kažkada alsavo...