Dega laužas, žiežirbos skraido,
Plėnys tupia ant rūbų, ant veido...
Medis kantriai priima mirtį,
Kad kažkas galėtų sušilti,
Kad nakties nevilty rastų kelią
Žmogus, vabalas, stirna, drugelis.
Spragsi malkos, liepsnos šuoliuoja,
Medis šilumai, šviesai aukojas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-08-11 17:01:07
Aš kažkaip suabejojau ar medis aukojasi, ar atlieka beteisio vergo, įkišto per prievartą į laužą, vaidmenį.
Šiaip kūrinukas gražus, mielas.
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-08-11 11:03:15
Patiko jūsų eilėmis užrašyta ir pasidalinta mintis... Ačiū!
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-08-10 22:01:39
Paprasta šilta tiesa... Tokį žvarbų vakarą.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-08-10 19:13:19
Kar-kar, Atkaklioji, kai drugelis suranda liepsną - po drugelio..., bet sueiliavai gražiai ,
matyt neseniai vakarota prie laužo.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-08-10 16:58:59
tokia prasminga auka, puikios eilės