Kai džiaugsmo vyturys ore sustingo
Ir tai pamatė meilės švelnios akys,
Palaimą atėmė, taip žiauriai kažkur dingo,
Kas yr pasauly tokį skausmą matęs?
 
Meilė tik blaškės, danguje ieškojo
Gal pakirstų sparnų, gal žvilgsnio vyturio,
Skaudi tamsa beširdžiai ją užklojo,
Neteko džiaugsmo, gyvosios laimės švyturio.
 
Viltis skaidri šviesia padange skriejo,
Atnešdama nuostabią tikrą žinią – jis nedingo,
Džiaugsmas net verda, vyturys skubėjo
Ir iš tos laimės sekundei gal sustingo.