Jiems nieko šioj žemėj nereikia -
tik duoną dalinti perpus,
čia - tavo, čia - mano, čia - vaiko,
dosni jiems ši žemė, dangus.

Čia supa javus didis laikas,
čia būtas, čia jis dar tik bus,
čia juos dabartis saujoj laiko,
čia rankom ją kelia, čia girdo lietus.

Iš grūdo, iš grumsto, smiltelės
lukštenas būties pamatai,
į saulę, į mėnesį, žvaigždę ji kelias,
čia mažą, čia didelę jau pamatai,

ir tiesias nuo lopšio lig karsto tas kelias,
ir eina juo žemės vaikai.