Vyno kelias gali vesti iki krašto,
Kur nupuola į bedugnę tyros sielos –
Tad geriau neimk į ranką mano rašto,
Jei skaityti moki, mano miela.
 
Tu geriau pakelk putojančio šampano,
Kuriame daug išdykavimo ir meno.
Meno žmonės čia susirenka ir geria
Ir perlus sau ant krūtinės veria.
 
Vyno galią pajutau aš per nedalią.
Nedalia manęs tykojo
Ir policija ieškojo,
Miela Dãlia.
 
Vynas daro ir stebuklą:
Jis pagerina man būklę.
Nežinau, kas jį atrado
Šalyje iš Eldorado.
 
Man nuo vyno seną galvą apsvaigino
Ir kaip jauną atgaivino.
Vyno kelias man patrumpina ėjimą
Lig tos vietos, kurioje yra man vyno.
 
Vynas grynas – jis neturi jokio priešo,
Jis išpilstytas ant stalo viešo.
Vyne vyne, kam žudai tu mano sielą
Ir kodėl manęs negelbsti manęs miela?
 
Vyne vyne, padaryk mane laimingą,
Nes kol kas galia tavoji tik klastinga.
Vyno kelias seną žmogų daro jauną,
O jaunuolį nepatyrusį pargriauna.
 
Vyno kelias jauną žmogų „išnokina“,
Jei tas kelias neveda į kiną
Jeigu pragaras yra – ten veda,
Vyno kelias virstantis į ledą.
Norint kelias nuveda į teatrą
Žmogų nelaimingąjį ir latrą.
 
Vyno kelias nuveda pro šalį
Ir liūdnai užbaigia šią dainelę.
Vyno kelias neveda jau niekur,
Nes ir vynas baigiasi kaip sniegas.
 
Vynas gydo mano sielą ir išgano.
Ne kiekvienas vyno paslaptis išmano.
Aš ne girtas vyno kelią apraudoju,
Aš iš sielvarto šitam kely sustojau.
 
 
Vilniuje, 2016 m.