pasiklydusios dejonės nuodija aukas
kūrena aukurus
beprotės žvilgsniai blykčioja rate
čionai tenai
tamsiosios marionetės rašo
tik balto lapo atspindy
bet aš prašau prakeiksmo
apčiuopiau tuščius ir suteptus jos sakinius
o
rašalas tai juodas
juodas
išdeginta pievūkštė paupy
išjudino sustingusias srutas
iš apsimetėlės burnos plačios
ir tegul drasko tas rugpjūčio vėjas plaukus
beribiame žaibų lauke
mėlynosios pilnaties
žydėjime