Atsimeni? Mes gaudėm debesį,
Norėdami užkelti ant pušies,
Kad ji baltai baltai pražystų.
Paskui pykai ant mėnulio,
Kam pušiai prisegė šešėlį —
Lyg juodą šleifą.

Nebėra to debesies,
Tos mėnesienos ir namų tų.
O svajonė prie namų klajoja...