Pelynų skonis gomury, tyla prieš lietų
Ir mano vasaros saulėlydis tykus,
Išversčiau savo odą, jei galėčiau,
Pašerčiau prieš kelionę skalikus.
Bet vėlei stabteliu – nelieka nieko,
Tik tamsūs debesys šaly rūkų,
Nepabundu iš sapno, o norėčiau,
Nes man jame ir sopa, ir nyku...
Tu perbraukei per pusę mūsų laiką,
Išskrido bitės iš geltonų avilių
Ir tik sapne mana vienatvė baigės,
Tikrovėje aš su tavim tyliu.
.......................................................
Pelynų skonis gomury, tyla prieš lietų
O, kad vasarvidžio sapnus palietum...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-07-31 17:12:40
Sapnai ir tikrovė kartais taip susipina, jog gali pasiklysti...
Miela skaityti...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-07-31 16:59:54
Kai Vasara sapnuoja rudens ūkanas — be galo liūdna. Tebūnie tai tik sapnas.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-07-31 16:52:42
Labai, labai...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-31 08:47:47
Labai mielas kūrinėlis.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-07-31 00:04:42
Pelynas - tai kartu...
Labai patiko. Skaitydama pagalvojau tą patį ką paskui paskaičiau kaip lietus komentare. Šaunu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-07-30 22:41:52
Pasakysiu, bet neužpykit. Padarėt nerealią pažangą. Rimtai. Ir tikrai geros eilės.