žiūrėkit, čia vėl aš

Išverčiau pelenines, kurių tarnai
Neišvalė po švenčių,
Išpūčiau dūmus iš bronchų ir dulkes iš suodino kamino
Visi matykite mano bokšto gaisrą

Jūsų skardinio vagono grotos menkos
Prieš mano įsivaizduojamos pilies cinkuotas čerpes –
Mano pasaulis tolygus jūsų sapnams
Mano svajonės pavydi jūsų pasauliams

Auginu auksinę žuvelę, o ji bučiuoja skaudžiau
Nei kanda jūsų šunys, mielieji

Jos blizganti uodega susilieja su skaidriu vandeniu,
Maga paliesti,
Bet daugiau nebeliečiu, tai degina
Kaip tos liepsnelės jūsų akyse per pasimatymus

Mielieji, aš turiu savo pasaulį