Vasaros žingsniai spartėja,
Lyg pavasario nebuvo visai –
Nori sugauti gūsį įkaitusio vėjo,
Dar guodžia ilgi vakarai...
Jie greitai trumpės – lydėsim
Saulę, slenkančią žemyn –
Paukščiai liūdniau čiulbės –
Aidais nuplauks tolyn ir tolyn.
Ateis ruduo su gaida liūdna –
Atmintyje vasaros lūkesčiai liks:
Kartais lepino kaitri saulės globa –
Ką dovanos artėjantis ruduo?..
..........................................
Ateis pavasariai, ateis vasaros,
Tik prabėgę metai atitols amžinai,
Dar pasitiks rasos skaidrios –
Šioje žemėje – laikini svečiai?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-31 08:07:19
Sakyčiau, kad jau padvelkė rudeniu, nežiūrint į "tropinį" lietų. Kai gera ir laimė šypsosi, bet kuriuo metų laiku gera gyventi, o kai širdy liūdesys - nepadės nei pavasaris, nei vasara.
Puikus kūrinys.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-07-30 22:51:41
Kažkur skaičiau, kad didžiausia dovana yra dėl kokio nors žmogaus sugaištas laikas. Jo juk niekada nesusigrąžinsi...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-07-30 19:54:28
taip gražiai ir taikliai išrokavot