Vasara spartėja...

Vasaros  žingsniai spartėja,
Lyg pavasario nebuvo visai –
Nori sugauti gūsį įkaitusio vėjo,
Dar guodžia ilgi vakarai...
 
Jie greitai trumpės – lydėsim
Saulę, slenkančią žemyn –
Paukščiai liūdniau čiulbės –
Aidais nuplauks tolyn ir tolyn.
 
Ateis ruduo su gaida liūdna –
Atmintyje vasaros lūkesčiai liks:
Kartais lepino kaitri saulės globa –
Ką dovanos artėjantis ruduo?..
..........................................
Ateis pavasariai, ateis vasaros,
Tik prabėgę metai atitols amžinai,
Dar pasitiks rasos skaidrios –
Šioje žemėje – laikini svečiai?..
Rena

2016-07-30 12:22:09

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-07-31 08:07:19

Sakyčiau, kad jau padvelkė rudeniu, nežiūrint į "tropinį" lietų. Kai gera ir laimė šypsosi, bet kuriuo metų laiku gera gyventi, o kai širdy liūdesys - nepadės nei pavasaris, nei vasara.
Puikus kūrinys.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2016-07-30 22:51:41

Kažkur skaičiau, kad didžiausia dovana yra dėl kokio nors žmogaus sugaištas laikas. Jo juk niekada nesusigrąžinsi...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-07-30 19:54:28

taip gražiai ir taikliai išrokavot