Uodų zyzenimas apmalšęs.
Atsidūsta senas šuo.
Ant kraigo daržinės
Nuo lizdo rūpesčių ilsėtis gandras atsitūpęs.
Sode krituolių gruodas.
Kiek kažin prinoks?
Aitri rūgštelė — net superšti lūpas.
Aksomas prieblandos
Ir tūkstantis svirplių
Lopšinę griežt į kiemą susirinko.
Ar tu užmigt gali?
Aš negaliu.
Nuo vakarykščio sapno
Byra atsilaupęs tinkas.
Aš gokčioju kiču,
Muliažų plastmase,
Nebesuvirškinamo godulio
Išdriektu sąvartynu.
Senos sodybos nuolanki dvasia
Pati marinama,
Bet glosto, nuramina.
Drugius vilioja miestų reklama.
Nutrūksta šaknys, nes manta ant ratų.
... ant kelių galvą padeda šuva —
Karšinčius sąžinę pradaro, nuodėmes iškrato,
Bet nebeklausia:
Kas, žmogau, esi?
Priklydęs prašalaitis? Svečias?
Šeimininkas?
Pats apsispręsk.
Reklamų žvilgesys
Toli toli.
Ir pačios akys limpa.