Manim tikėjai. Aš jaučiau – apvilsiu,
Net jei ir tobulas sprendimas šis...
Seniai nuslopo aidas tavo žingsnių,
O laikas pakeitė visas duris.
Tik vėjas kartais bilsteli į langą,
Lietaus melodija keistai liūdna...
Ir kaži kas mūs praeitį nurengia,
O kuo ją uždangstyti – nebėra.
Ateis ruduo. Plevens laiškai spalvoti,
Tik jų čežėjimas užburs ne mus.
Aitresnis mudviem praradimo skonis,
Kai kalendoriai numeta lapus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2016-07-29 19:58:14
Daug ilgesio ir jausmo daug...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-07-29 13:13:24
Puikiai. Galiu viską sau prisitaikyti. Gerai, kad ir neturiu kalendoriaus, tai nieko ir neprarandu...
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-07-29 03:39:39
Ach, tie kalendoriai! Jie meta lapus ir meta, nelaukdami rudens.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-07-28 23:27:09
Labai patiko...lengviau, kai dar kažkuo tiki.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-07-28 23:10:14
Gražus. Tik rudens dar nenoriu... Jokio :(
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-07-28 21:39:06
Taikliai pasakyta – būtent elegantiškas :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-07-28 19:55:51
labai mielas sentimentalumas, toks elegantiškas , svaigus