Iškelsiu vėliavas be užrašų ir be skanduočių,
Tegul plevena vėjy, kol nusigludins į skiautes,
Ir niekada specialiai lozungų neafišuosiu,
Kad nesiburtų į rikiuotę – kas jas neš.
Išeisiu basomis be priedangų ir be maskuočių
Į sau pažįstamas ir artimas gatves.
Už nugaros abudu pirštai sukryžiuoti,
Kad nenuvilčiau to, kas saugo šventyklas.
Išsiųsiu laišką ateičiai be koordinačių kur ieškoti,
Tegul keliaujant išskalauja liūtys žinomas raides,
Kad stoviniuojant basomis gebėčiau išdainuoti,
Kiekvienas žingsnis buvo vertas – dėl Tavęs.