Po audrų tarsi du piligrimai
Atsidūrėm krante nesvetingam.
Vien tik netektys ir praradimai –
Kaip po jų dar išlikti laimingiems?

Išlydėjom su liūdesiu meilę –
Nebelauks ji po vasaros uosiais –
Jau troškimai ir aistros apleido,
Ir viltis jau palikt pasiruošus.

Gedulingos procesijos traukia
Pro mumis – nebespėjam žegnotis –
Kaipgi ašarą mano nubrauksi,
Jeigu verkti seniai nebemoku?..