Painios lygčių sistemos kamuoja naktim
Su daugybe nežinomų skaičių.
Įbridau, įklimpau, bet ėjau su viltim,
Kad tikėjimas atneša vaisių.

Kaip nepaprasta irtis kampuotais jausmais,
Kai tavęs anei mato nei girdi.
Liko kiautas tiktai su gražiais pažadais,
„Ačiū“ tiems, kas supjaustėte širdį.

Be širdies gal mažiau abejonės kankins,
Gal ne tiek jau ir ašaros liesis.
Degins delnus stiklai vienišiausiom naktim,
Atmintis to, kas buvo ilgėsis.

Aš žinojau, kad lamdys ir grūdins mane,
Bet kad šitaip skaudės – netikėjau.
Pasikorė naivumas penktam sielos kampe,
Per akiduobes švilpauja vėjai.