Slepiame mes daug jausmų,
Ir tai, atrodo, mums saugu.
Štai užsidėjęs kaukę tu
Šypsaisi būryje draugų…
 
O tenai kažkur šalia
Verkia draugė nejučia.
Švelniai ją apkabini,
Tyliai ašarą brauki.
 
Tau, drauguže, gal kavos?
Ar arbatos velniškai karštos?
 
Nors tavo siela nerami –
Nurimsi tu rytoj jau jo glėby…
O šiandieną būk drąsi –
Juk su manimi esi;)
 
Atleiski, drauge, nes verkiu
Net nepaklausęs – kaipgi tu?
 
Gerai, drauguže, iš tiesų –
Džiaugiuosi, kad tave turiu…
 
Kai šoksi vėl tarp Baltijos bangų,
Lai laimė ves savo keliu.
Lai šypsena tave lydės,
Kelią tavo ji nušvies…