Tegul skaudės,
Atrėžk,
Lai čeža žodžių ašmenys.
Aš per silpna,
Kad raučiau iš savęs jausmus.
Gal tau lengviau,
Gal virpesio neatmeni
Šventų akimirkų, nedalomų perpus.
Užgysiu. Pažadu.
Tylėsiu. Neieškosiu,
Net jei šašai
Po to ilgai dar klius.
Svajonių girioms
Kraujy tebeošiant
Velėnų marškos užtiesia takus,
Nes tu esi nuo šiol
Bežadis keistas sapnas,
Blausus vaiduoklis,
Gundantis paklyst,
Bet jau pažįstamas —
Žinau, kad kurčias, aklas,
Per šviežią randą
Brūkštelintis vis.
Kažko beieškantis —
Gal ašarų, gal kraujo,
Lyg ir supratęs, 
Kuo tu man buvai,
Ir nusiminęs, jog nebemaldauju,
Kad nesopėtų liečiami šašai.