išvesk, smaluotas raiteli,
karietos vėžiomis nujoki.
Juk taip ten juos gabeno,
Didžračiais nudundindavo,
Paperkūnio vaikais likdavom.

Tądien

Palaikais atsidavei
Sausrai įkibus į kelią,
akmens skaldytą, rėčiais
šunkelį sulydytą.

Tykiai alpsti apglėbtas
Raitelio.
Sargo beskiemenio,
įgavusio religiją.
Pametusio nuotakos žiedą,
Mane sužiedavusio su
ereliu.

Neparvežiau šventos žemės,
Tik 2 valandas patyčių iš mirties.

Ir ji nuėjo.
Visiems laikams.
Rudenio kekėmis apsigobus,
Metų laikų pasiuntine būdama,
Su raiteliu karietoj pailgoj
Sunyko.

Žvyrkeliais tada nusigaudavo,
Tiltais brinkusios medienos.
Suskaudo. Karietos sergėtojas
Vadelių neatleidęs, religiją
Žemėj įgavęs.

Tik >>>>>>>

Nebesmilko palaikai, sausra
Už apykaklės įsivėlę.