Kai vasaros naktis lietaus lašais prabyla,
Išleidžiu pasivaikščiot alkanas mintis.
Pečiais atsiremiu į palaimingą tylą,
Iš debesų išsprūsta liepos pilnatis.
Lašai kažkur nutolsta, sutemose dyla,
Palėpėj meilę groja vienišas svirplys.
Rugių glėbin auksinės žvaigždės byra –
Juk šiam gyvenime viena tokia naktis.
Ateis... nueis istorijos per žvyrą –
Pelenės – su kurpaitėm arba basomis.
Miglų glėbiuos seni miškai pražyla
Ir vėl išrengia pirmasis spindulys.
---
Galvoji, amžinai taip? – Saulė leidžias, kyla?
Galbūt... Tik kelias vieną rytą nebegrįš...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-25 08:08:52
Labai vaizdingas ir puikus kūrinys,
Tačiau gal nereikėtų galvoti apie kelią, kuris nebegrįš. Reikia išleisti pasivaikščioti tik sočias mintis ir pesimizmas pasitrauks į šoną. Ak, tos moterys - liūdnojo veido princesės.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-07-24 22:35:39
Tas amžinai — neamžinai... Labai patiko...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-07-24 12:46:25
Ir vėl išrengia pirmasis spindulys. > juos (jei miškus)? Ir ten dar daugtaškį galima...
O gal išrengia viską (naktį, tamsą ar kt.) pirmas spindulys? Priklauso nuo minties.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-07-24 12:27:57
Kelias — tarsi gyvenimas. Ir nenuostabu, kad vieną rytą jis nebegrįš.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-07-24 10:55:44
Miglų glėbiuos seni miškai pražyla
Ir vėl išrengia pirmasis spindulys.
Nuostabiausias metas rugpjūtyje...
Gražios eilės.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-07-24 07:15:44
Rugpjūčio nuojautos pačioj gelmių gelmėj...Vaizdinga ir gilu.