Kambary paslapčių įsijungus į tinklą neliko.
O saldžioji pagunda įleisti ten Abrakadabrą —
Lai užgaišta kas nors, lai įklimpsta,
Lai būna juokinga ar pikta,
Lai tik menko pretenziją dideliu būti pamato.
Tegul gaudo prasmes
Tarsi sukiniu sergantis uodegą,
Tamsiame kambary juodą katę,
Kurios net nebuvo.
Juk tai AŠ ant kabliuko pagavęs
Su piktdžiuga sielą išskrodžiu,
Nes juk mano valia,
Kad pasaulis išgaišta, kraujuoja ir pūva.
Kankiniesi? Valio!
Beprotybė įrodo sistemos bukumą.
Griauti, trypti lengviau,
Nei sukurti, sutverti, statyti.
Lyg nuodinga tulžis
Abejonė ir baimė į sąmonę srūva.
Ekrane daug nykštukų,
Aptūpusių milžino lytį.
Rėk, baidyk — bergždžios pastangos,
Musėms nė motais. Jos švenčiausią apdergs.
Ką sakyt apie kokį eilinį?
Kur dabar angelai?
Komentarai tirštai degutuoti.
Vaideniesi kasdien?
Kilo gaisras ar vardą ištrynė?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-07-24 22:54:03
Tokia tikrovė, išties taip... O eilės, kaip visad, geros...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-07-23 12:08:02
Yra apie ką pamąstyt. Palyginimai puikūs :)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-23 09:08:26
Apnuoginta tikrovė. Deja, vieni nenori keisti dėl naudos, o kiti dėl abejingumo.
Pagarba.
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-07-23 07:30:28
Gelmė minčiai – taupiais vaizdiniais išsakyta sudėtinga, skaudinanti realybė.