Santrauka:
Gal keistokas pavadinimas pasirodys. Bet bandau spėti ateitį eilėmis...
Dabar tave pamatęs nepažinčiau –
Tiek saulių nugramzdinta vandeny,
Palaidota rugsėjų...
Pradingtumei minioj tarp skubių žingsnių,
Mes prasilenktumėm lyg svetimi...
O gal tik pailsėję.
Nors gal paklausčiau:
Kur eini? Kaip sekas?
Praeivio sutikto žvilgsniu bereikšmiu
Ir beprasmėm frazėm...
..............................................................................................................
Kažkur toli suoštų medžių šakos,
Kai vėjas per laukus nubėgdavo –
Toksai naivus ir basas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-07-24 22:45:13
Kaip visada, širdį užgauna... Matyt, Jūs kitaip ir nemokat... :)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-07-24 12:53:05
Kartais spėliojimai žiauriai apgauna, o eilės patiko.
Vartotojas (-a): adria
Sukurta: 2016-07-23 18:06:27
kiek užeinu pas šį autorių, tiek lieku maloniai nustebinta.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-07-23 12:10:10
Kaip visada... Kiekvienas žodis reikalingas, taiklus, atrinktas. (lyg lapeliai iš mėlynių kibiro:)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-23 08:41:40
Iš praeities atsivijęs ilgesys ne visada pateisina lūkesčius.
Nuostabus kūrinys.
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-07-23 04:04:48
Taip ilgesingai grybštelėjo:
Kai vėjas per laukus nubėgdavo –
Toksai naivus ir basas...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-07-23 01:09:59
Atrodo ir mintis paprasta, ir žodžiai kasdieniai, bet švelniai ir jaukiai paburta ateitis.
Mes prasilenktumėm lyg svetimi,
O gal tik pailsėję...
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2016-07-23 00:37:12
Man gerai skaitosi pirmoji strofa, o antros koreguočiau ketvirtą eilutę dėl skambėsio sklandesnio ir labai puiki mintis baigiamojoj,bet irgi dar redaguočiau . Kai ar kaip? O gal- lyg vėjas per laukus nubėgdavęs - mums toks naivus ir basas. Bet apskritai-labai jaukiai perskaičiau. Dėkui.