Laukiu, kada žalia šviesa užsidegs ir man,
o tada oriai per slenkstį žengsiu laukan.
Mielos namo kaimynės, oro visiems užteks,
bet pasikeisti nešvarias kojines visgi teks,
nes vėl į šuniuko kakutį esu įmynęs –
laimė, kad jis žymiai minkštesnis,
nei skeveldrinės minos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-07-23 12:14:48
Regimasis pavidalas (nedideli gabaliuko gabaritai) – dar nereiškia, kad nieko negali.
Kitaip: grafinis vaizdas (trumpai parašyta) – dar nereiškia, kad mintis skysta.
Laimė, kad neįvyko pasaulinio masto katastrofa, bet – argi? Kartais tokia kontūzija net skaudesnė, užkerta išėjimo į žalią (pavasarinį, naują ir kt.) pasaulį kelius. Tačiau laukiu, modeliuoju situacijas – viltinga. Ne viskas prarasta.
Laimė nenusakoma dimensija.
Viskas reliatyvu, tad labai neblogas dalykas yra požiūrio lankstumas.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-23 08:16:36
Nors man truputį keista, bet dauguma šeimininkų net jauni vaikinai(merginoms tikriausiai atrodo, kad jų orumas bus pažeistas) savo numylėtinių minas susirenka.
Aktualus kūrinys su potekste.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-07-22 23:13:39
Prislapstyta minų tarp eilučių :)))
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-07-22 22:32:51
Bet poveikio ilgesnio:( Paprastai taip nutinka pavasarį, kai sniegas ištirpsta, tada visi laukai užminuoti :)))