Tai pribarstė gražuolė gėlių,
Tiktai vardo aš jos nesakysiu.
Pilnas sodas lelijų žiedų,
Prie upelio — baltų vingiorykščių.
 
Prie takelio maži dobilėliai
Tyliai lydi, kai juo išeinu,
Žydraakė grakšti rugiagėlė
Pasiklydo platybėj laukų.
 
Kur beeičiau ir kur bevažiuočiau,
Pakelėj ramunėlės sutiks,
Jei kartu degs ugnelės aguonų,
Suspurdės net krūtinėj širdis.
 
Apie uogas, grybus nerašysiu,
Tegul džiaugias gražuoliais kiti,
Kai kviečiai geltonuoja ir švyti,
Lyg mergaitės plaukai išskleisti.
 
Nesunku juk atspėti, koks vardas,
Kas taip dosniai dalina gėles,
Juk kiekvienas jų žemėje vertas,
Jei tik grožį paliks po savęs.